- nuosteba
- núosteba sf. (1); SD447, N, [K] žr. nuostaba 1: Nebylys tapau nuog nuostebos Gmž. Pati su nuosteba, bet ir džiaugsmu paklausė rš. Ir pilni stojos nusiminimo ir nuostebos iš to, kas jam tikos GNApD3,10.
Dictionary of the Lithuanian Language.